Paveldėjimas gyvenant užsienyje: kaip priimti palikimą Lietuvoje 2026 metais

Atnaujinta 2026 m. spalio 2 d. · Autorė: Sandra Jakulė, NT brokerė Vilniuje nuo 2013 m.

Trumpai

Paveldėjimą Lietuvoje galima priimti negrįžus iš užsienio. Per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties dienos reikia pateikti pareiškimą notarui Lietuvoje – per įgaliotą atstovą arba nuotoliu, jei turite kvalifikuotą elektroninį parašą. Paveldėjimo byla visada vedama Lietuvoje.

Paveldėjimas gyvenant užsienyje daugeliui lietuvių kelia stresą: ar reikia grįžti į Lietuvą? Kiek tai užtruks? Kas tvarkys dokumentus?

Gera žinia – paveldėjimą Lietuvoje galima priimti gyvenant užsienyje. Tačiau svarbu suprasti vieną esminę taisyklę: visas procesas vyksta per notarą Lietuvoje.

Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kaip priimti paveldėjimą negrįžus į Lietuvą, kokie terminai galioja, kokių dokumentų reikės ir ką daryti su paveldėtu turtu toliau.

Paveldėjimo eiga

1 Pareiškimas notarui per 3 mėn.  →  2 Paveldėjimo byla  →  3 Paveldėjimo teisės liudijimas  →  4 Registracija Registrų centre  →  5 Pasilikti, nuomoti ar parduoti

Per kiek laiko reikia priimti paveldėjimą?

Pagal Lietuvos Civilinį kodeksą paveldėjimą reikia priimti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo palikėjo mirties dienos. Per šį laikotarpį būtina pateikti pareiškimą dėl paveldėjimo priėmimo notarui palikimo atsiradimo vietoje – dažniausiai pagal paskutinę palikėjo gyvenamąją vietą.

Jei terminas praleistas, jį gali atnaujinti tik teismas, ir tik tada, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tai papildomas laikas, išlaidos ir neaiškumas – todėl geriausia pradėti iš karto.

Ar galima priimti paveldėjimą negrįžus į Lietuvą?

Taip, galima. Tačiau svarbu tiksliai suprasti, kaip tai veikia:

✓paveldėjimo byla vedama tik Lietuvoje;

✓sprendimus priima Lietuvoje dirbantis notaras;

✓dokumentai turi pasiekti notarą Lietuvoje.

Užsienyje gyvenantis žmogus proceso savo šalyje atlikti negali – jis tik organizuoja veiksmus nuotoliniu būdu.

3 būdai priimti paveldėjimą gyvenant užsienyje

1. Atvykti į Lietuvą

Paprasčiausias, bet ne visada patogiausias variantas. Tinka, jei planuojate atvykti artimiausiu metu ir norite viską spręsti patys arba jei paveldėjimo situacija sudėtinga.

Populiariausias

2. Įgaliojimas atstovui Lietuvoje

Įgaliojimą sudarote Lietuvos ambasadoje ar konsulate arba pas vietos notarą (tada reikės apostilės ir vertimo į lietuvių kalbą). Jūsų įgaliotas žmogus kreipiasi į notarą Lietuvoje ir tvarko paveldėjimo bylą. Grįžti nereikia.

3. Nuotoliu per e. notarą

Nuo 2021 m. liepos 1 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo galima pateikti nuotoliu per enotaras.lt. Reikia kvalifikuoto elektroninio parašo (pvz., Smart-ID kvalifikuoto parašo ar Lietuvos asmens tapatybės kortelės). Plačiau – kaip veikia e. notaras.

Ką gali atlikti įgaliotas asmuo?

Pagal tinkamai parengtą įgaliojimą atstovas gali:

  • priimti paveldėjimą jūsų vardu;
  • tvarkyti paveldėjimo bylą pas notarą;
  • gauti paveldėjimo teisės liudijimą;
  • įregistruoti turtą Registrų centre;
  • parduoti ar išnuomoti turtą.

Svarbu, kad visi šie veiksmai būtų aiškiai nurodyti įgaliojime – kitaip atstovui gali tekti sudaryti naują.

Kokių dokumentų reikia paveldėjimui?

Dažniausiai reikės:

  • asmens dokumento kopijos;
  • mirties liudijimo;
  • giminystę įrodančių dokumentų (ne visada);
  • testamento (jei jis yra).

Daugumą informacijos iš Lietuvos registrų notaras gauna pats. Užsienyje išduotiems dokumentams paprastai reikia apostilės ir vertimo į lietuvių kalbą.

Ar reikia mokėti paveldimo turto mokestį?

Artimiausi giminaičiai – sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), globėjai ir globotiniai, seneliai, vaikaičiai, broliai ir seserys – paveldimo turto mokesčio nemoka. Taip pat neapmokestinama, jei paveldimo turto apmokestinamoji vertė neviršija 3 000 €.

Kitiems paveldėtojams taikomas 5 % tarifas, kai apmokestinamoji vertė neviršija 150 000 €, ir 10 %, kai ji didesnė. Apmokestinamoji vertė – 70 % turto vertės. Paveldint turtą Lietuvoje, mokestis sumokamas prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą (VMI informacija).

Jei vėliau paveldėtą turtą parduosite, gali būti taikomas gyventojų pajamų mokestis – kada jo išvengsite, rašiau straipsnyje kiek metų reikia išlaikyti turtą, kad parduotumėte be mokesčių.

Paveldėtas turtas Lietuvoje – ką daryti toliau?

Dažniausiai paveldimas butas, namas ar žemės sklypas. Tačiau tikrasis klausimas prasideda po to – ką su tuo turtu daryti, ypač gyvenant užsienyje. Turite tris pasirinkimus:

Pasilikti

Tinka, jei planuojate grįžti į Lietuvą, norite turėti „savo vietą“ arba matote ilgalaikę vertę.

Verta įsivertinti: kas prižiūrės turtą, mokės mokesčius ir spręs nenumatytas situacijas?

Nuomoti

Nuoma gali duoti pastovias pajamas, tačiau reikia rūpintis nuomininkais, gedimais ir mokėjimais.

Gyvenant užsienyje tai dažnai reiškia papildomą stresą. Galiu padėti surasti patikimus nuomininkus.

Parduoti

Paprasčiausias sprendimas: nebereikia rūpintis priežiūra ir gilintis į vietos rinką, o lėšas galite naudoti ten, kur gyvenate.

Plačiau – paveldėto NT pardavimas.

💡 Praktikoje dauguma užsienyje gyvenančių paveldėtojų renkasi pardavimą, nes nenori būti „pririšti“ prie turto kitoje šalyje.

Emocija ar logika?

Paveldėtas turtas dažnai turi emocinę vertę – tai gali būti vaikystės namai ar artimo žmogaus palikimas. Tačiau gyvenimas vyksta ten, kur esate dabar.

Kartais protingiausia ne laikyti turtą „dėl jausmo“, o priimti sprendimą, kuris dirba jums finansiškai ir leidžia lengviau judėti pirmyn.

Dažniausios klaidos

Laukiama per ilgai ir praleidžiamas 3 mėn. terminas
Manoma, kad viską galima sutvarkyti užsienyje
Įgaliojime trūksta reikalingų veiksmų
Pasirenkamas nepatikimas atstovas Lietuvoje

Šios klaidos dažniausiai kainuoja laiką, pinigus ir nervus.

Dažniausi klausimai

Per kiek laiko reikia priimti paveldėjimą Lietuvoje?

Per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties dienos, pateikiant pareiškimą notarui palikimo atsiradimo vietoje. Praleistą terminą gali atnaujinti tik teismas, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

Ar būtina atvykti į Lietuvą, kad priimčiau palikimą?

Ne. Galima įgalioti atstovą Lietuvoje (įgaliojimas sudaromas ambasadoje, konsulate arba pas vietos notarą su apostile) arba pateikti pareiškimą nuotoliu su kvalifikuotu elektroniniu parašu.

Kas moka paveldimo turto mokestį?

Sutuoktinis, vaikai, tėvai, seneliai, vaikaičiai, broliai ir seserys jo nemoka. Kitiems paveldėtojams taikomas 5 % (kai apmokestinamoji vertė iki 150 000 €) arba 10 % tarifas; iki 3 000 € apmokestinamosios vertės mokesčio nėra.

Ar galima parduoti paveldėtą butą gyvenant užsienyje?

Taip. Gavus paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistravus turtą, pardavimą galima organizuoti nuotoliu – per įgaliotą atstovą arba su kvalifikuotu elektroniniu parašu.

Reikia pagalbos Lietuvoje?

Nuo 2013 m. dirbu NT brokere Vilniuje ir padedu užsienyje gyvenantiems klientams. Pagal įgaliojimą:

  • atstovauju jus Lietuvoje;
  • sutvarkau paveldėjimo procesą ir bendrauju su notarais bei institucijomis;
  • padedu parduoti paveldėtą nekilnojamąjį turtą.

Paslauga

NT pardavimas Vilniuje gyvenant užsienyje

Ir paveldėto turto: kaip vyksta procesas, kiek kainuoja ir ką sako klientai.

Greičiausia – parašyti žinutę

Iš užsienio patogiausia susisiekti per programėles: tai greita ir pigu. Galite parašyti ar atsiųsti balso žinutę numeriu +370 655 31429 – įvertinsiu jūsų situaciją ir pasiūlysiu aiškiausią sprendimą. Jūs nuspręsite, ar dirbsime kartu.